Argumentai už Dievo buvimą remiantis evoliucijos teorija

Akvilė Kondrotaitė

Kauno "Vyturio" katalikiška vidurinė mokykla


Daug kas mano, jog mokslas negali būti suderinamas su tikėjimu, tačiau taip nėra. Konfliktas tarp mokslo ir religijos atsiranda tik tada, kai žmogus Bibliją supranta pažodžiui, nesigilindamas į metaforines jos reikšmes. Garsiausias pasaulio fizikas, Albertas Einšteinas yra pasakęs „Mokslas be religijos – nevaisingas. Religija be mokslo – akla“. Visai neseniai, 2009-aisiais metais, Vatikanas pareiškė, kad Charleso Darvino evoliucijos teorija neturi būti atmesta, nes ji suderinama su krikščioniškąja pasaulio sukūrimo teorija. Buvo rasta istorinių šaltinių, kurie patvirtina, jog panašias į evoliucijos teorijos idėjas skelbė IV amžiaus teologas, Šv. Augustinas, kuris niekada negirdėjo termino „evoliucija“, tačiau žinojo, kad didelės žuvys ryja mažesnes žuvis, o gyvybės formos laikui bėgant kinta.“ Tomas Akvinietis panašius pastebėjimus užrašė viduramžiais. Toliau pateiksiu dar porą argumentų už Dievo buvimą remiantis evoliucijos teorija.

Jėzus Kristus. Paimta iš http://mesijas.lt/wp-content/uploads/thumbs/dievas_jezus_kristus.jpg

Visų pirma, evoliucija – nenutrūkstantis augimas ir tobulėjimas. Tai, kad žmogus išsivystė iš primityvesnių būtybių gali būti traktuojama kaip stebuklas, nes žmogaus formavimuisi reikėjo tam tikrų sąlygų. Juolab, negalima nulemti evoliucijos eigos, pasitaiko įvairių mutacijų. Genetikas Francis’as Collins’as teigė: „Visatos sukūrimo momentu Dievas galėjo aktyvuoti ir evoliuciją, nuodugniai žinodamas, kaip ji pasisuks.“ Kiti mokslininkai eina dar toliau, siūlydami tokią mintį – kadangi Visata buvo sukurta taip, kad užtikrintų kokios nors protingos gyvybės formos išsivystymą, evoliucijos rezultatai nebuvo visiškai nulemti iš anksto. Todėl negalime atmesti Dievybės ar Kūrėjo įsikišimo, nors tai ir nėra paremta.

Evoliucijos medis. Paimta iš http://i1.alfi.lt/13819/70/93.jpg
Taipogi, informacijos egzistavimas ir DNR yra nenuginčijami argumentai prieš ateistinį pasaulio suvokimą, nes remiantis fizikos ir chemijos dėsniais iki šiol negalima paaiškinti informacijos atsiradimo kilmės. Pateiksiu pagrindines tezes: DNR yra ne tik tiesiog molekulė su savita struktūra; tai yra kodas, kalba ir informacijos saugojimo mechanizmas; visi kodai yra sukuriami sąmoningai veikiant protui; iki šiol mokslui nežinomas būdas, kaip koduota informacija galėtų atsirasti natūralių procesų metu. Dėl to galima teigti, kad DNR sukūrė protas. DNR struktūra – tai nėra kažkas panašaus į kodą, pagal savo apibrėžimą tai ir yra kodas. O kodas visada susideda iš informacijos, kurią siuntėjas nori perduoti. Taigi informacija yra, galima sakyti, žinia, kurią kažkas užrašė, kad kiti ją galėtų perskaityti. Informacijai perduoti paprastai reikia tarpininko, pavyzdžiui, popieriaus lapas, oras, elektromagnetinės bangos ar kt. Bet kad ir kaip ilgai lauktumėte, nei popierius, nei kompiuteris pats negali parašyti laiško. Reikalingas žmogus – protinga būtybė. 

DNR molekulės modelis. Paimta iš http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-27822/DNR.jpg
Pabaigai norėčiau pridurti, jog Izaokas Niutonas tikėjo tuo, kad mokslas iš dalies atskleidžia racionalų kosminį Dievo sumanymą. Tačiau šiandien daugelis linkę tikėti, kad protas gimė iš materijos po ilgo ir komplikuoto save organizuojančio proceso ir kad tai – natūraliosios atrankos nulemtos biologinės evoliucijos rezultatas. Tačiau kažkodėl darvinistai nesivargina ir neskuba pateikti evoliucijos teoriją šiuo aspektu patvirtinančių argumentų, todėl belieka manyti, kad DNR buvo evoliucijos pagrindas. Galimybė, kad Visata savaime didintų savo organizacinį laipsnį ir leistų išsivystyti dominuojančioms sudėtingoms sistemoms, tokioms kaip žmogaus protas, gal ir egzistuoja (nors tai nėra įrodyta), bet iš kur galėjo atsirasti tos galimybės įgyvendinimo planas ir pati idėja?

Energijos sankaupa kosmose. http://www.indianinthemachine.com/centralgalacticcoreclosur8-1.jpg

Nuorodos, šaltiniai:

Komentarų nėra: