Grėtė Bagdonaitė
Kauno "Vyturio" katalikiška vidurinė mokykla
Žmonijos neatskleista paslaptis apie gyvybės atsiradimą žemėje turi labai daug versijų. Įvairių mokslo šakų specialistai ieško šio atsakymo žemėje ir danguje. Vieni spėja, kad gyvybė buvo atnešta iš tolimų galaktikų, kiti apsiriboja tuo, kad gyvybę žemėje atnešė dangaus kūnai, pavyzdžiui, į žemę krentantys meteoritai. Dar kiti priežasties ieško juodosiose kosmoso skylėse, žvaigždėse, asteroiduose, kometose, žemės gelmėse ir t.t.
Žemės biocheminė prigimtis
Pasak mokslininkų, pirmoji versija yra ta, kad žemė buvo sudaryta iš vandens. Tokia atmosfera galėjo nulemti gyvybės atsiradimą žemėje. Kad ši versija būtų patvirtinta, mokslininkai laboratorijose bandė pavaizduoti pirminę žemės atmosferą, turinčią daug vandenilio, metano, amiako kartu su sieros vandeniliu ir vandens poromis. Bandydami įsitikinti, ar štokios sąlygos galėjo padėti pagrindus vystytis gyvybei, šią „pirminę atmosferą“ bandė suaktyvinti elektros iškrovomis, švitino ultravioletiniais spinduliais.
Pansermijos hipotezė apie žemės formavimąsi
Kai kurie mokslininkai teigia, kad gyvybės atsiradimas žemėje negali būti dažnai pasikartojantis reiškinys. Tačiau taip pat neneigia, kad kartą jau kilusi gyvybė, vėliau gali plisti nuo vienos planetos prie kitos. Todėl prie kitų teorijų yra nagrinėjama ir pansermijos hipotezė – gyvybės plitimas per dangaus kūnus. Tam kad ją patikrinti, reikia rasti gyvybės pėdsakų bent dar vienoje planetoje ir palyginti ją su rastais žemėje: jei pasirodytų, jog ir ten baltymus sudaro 20 tokių pačių amino rūgščių, kaip ir žemėje, tai reikštų jog visų gyvų organizmų kilmės šaltinis yra tas pats.
Šiai versijai įtvirtinti padeda organinių junginių radimas tarp žvaigždinėje terpėje bei kometų ir meteorų branduoliuose. Tačiau ir tai atsakytų tik į kai kuriuos atsiradimo visatoje klausimus, bet ne į gyvybės kilmės
klausimą apskritai.
Didžiojo sprogimo teorija
Prieš keturiolika milijardų metų Visata buvo 10-33 cm. Įvyko Dydysis sprogimas. Dauguma tyrinėtojų teigia, kad po Didžiojo sprogimo visata labai greit plečiasi, tačiau niekada nesusispaudžia. Įrodyta, kad 95% visos Visatos materijos sudaro nežinoma kosminė medžiaga, kurios neįmanoma pamatyti. 25 % Visatos sudaro tamsi materija, pro kurią elektromagnetinės bangos sklinda laisvai. Pati nesuprantamiausia – tamsioji energija, kuri sudaro 70% Visatos. Jos sandara nežinoma iki dabar ir ji tolygiai pasiskirsčiusi erdvėje. Visatai išsiplėtus dvigubai, materijos tankis sumažėjo 8 kartus.
Kvantinės kosmologijos teorija.
Viena iš teorijų teigia, kad iš pradžių atsirado laikas ir erdvė. Ši erdvė buvo tuščia, bet ji buvo pripildyta ypatinga tuščia materija. Po kiek laiko atsirado šviesa, ir susiformavo pirmosios gyvybės užuomazgos. Fizikai ištyrė, kad stiprus gravitacinis laukas gali formuoti poras – daleles ir antidaleles.Tyrimai parodė, kad šios poros —ypatingos masės daleles, ir turi tą patį skaičių dalelių, kurį stebi kosmologijos mokslininkai. Tai Edingtono-Dirako skaičius. Todėl nebuvo dar nieko panašaus į tai, ką vadiname Visatos pradžia, nebuvo begalinio materijos tankio. Ši materija atsirado vėliau. Ji kilo elementariųjų dalelių pavidalu.
Stivenas Vainbergas knygoje “Trys minutės“ teigia, kad vėliau atsirado pirmosios trys Visatos minutės. Būtent tuo metu kilo pirmieji atomo branduoliai. Vėliau prasidėjo didysis, 300 tūkstančių šviesmečių trukęs periodas, po kurio pradėjo formuotis pirmieji atomai. Ypatingų žvaigždžių viduje kilo sunkieji elementai, kurių tarpe ir mūsų kūną sudarantis angliavandenis.
Gyvybės atsiradimas iš daugialąsčių organizmų
Dar viena teorija yra ta, kad gyvybė atsirado iš daugialąsčių organizmų, kurie egzistavo prieš daug milijonų metų. Šie organizmai skilo į atskiras dalis, kiekviena dalis sudarė pagrindines, šiuo metu žemėje aptinkamas gyvybės rūšis.
Mokslininkų teigimu, daugialąsčiai organizmai buvo užpildę vandenynus ir gyvavo kaip atskiri organizmai. Daugialąsčiai organizmai suskilo į tris grupes: bakterijas, archajines ląsteles ir eukarijotines ląsteles. Dėl eukarijotinių ląstelių atsirado žemės augalija ir gyvūnija.
Organinės evoliucijos teorijos pradininkas – Čarlzas Darvinas. Gyvybė Žemėje atsirado prieš milijardus metų iš primityviausių bakterijų. Joms vystantis prieita iki dabartinio pavidalo. Evoliucija yra laikui bėgant vykstantys pokyčiai, kurių metu organizmai per genus perduoda prisitaikyti padedančias savybes. Šios savybės apima tiek anatominius, tiek biocheminius bruožus, kurių dėka šiandien turime didelę gyvybės formų įvairovę.
Ypatingojo sukūrimo teorija
Anot ypatingojo sukūrimo teorijos, šiandien mūsų planetoje esančios gyvybės formos buvo sukurtos Dievo. Remiantis Biblija ir Koranu, pirmieji žmonės pasaulyje buvo Adomas ir Ieva, o nuo jų prasidėjo visa žmonija, – taip tiki žydai, krikščionys ir musulmonai. Šios trys religijos taip pat sutinka, kad Dievas visatą sukūrė per septynias dienas, žmonėms sukurti paskyręs šeštąją dieną, o septintąją ilsėjosi. Vyras buvo sukurtas iš žemės dulkių, o Ieva sukurta iš Adomo šonkaulio ir šie pirmieji žmonės buvo įkurdinti Edeno sode. (Plg. Pr 1, 1-28) pav.
Nuosekliųjų sukūrimų teorija
Tai viena iš pirmųjų evoliucijos teorijų, pagal kurią Žemę praeityje veikė staigūs trumpalaikiai ir net pražūtingi įvykiai. To pasekmė buvo beveik visiškas gyvybės sunaikinimas. Kiekvieną kartą po tokios katastrofos išlieka tam tikra gyvybės rūšis, iš kurios vėliau vystosi kitos rūšys. Ši teorija paaiškina dinozaurų išnykimą ir moslininkai teigia, kad tai gali būti lyg pranašystė apie artėjančią pasaulio pabaigą, kurios metu visuotinė katastrofa sunaikins beveik visą planetos gyvybę.
Geriausios mokslininkų teorijos
Paskutinis bendras protėvis gyveno prieš 3,5 milijardo metų. Jo organizmui buvo būdinga tai, kas šiandien nusako gyvybę — ląstelių dalijimasis ir DNR pagrįstas genetinis kodas.Seniausi gyvybės pėdsakai aptinkami Grenlandijoje, jiems yra maždaug 3,8 milijardo metų. Tai, ką geologai rado, yra anglis, o ne fosilijos, kurią išskyrė gyvas organizmas, vėliau ji nusėdo vandenyno dugne. Tačiau spėjama, kad gyvybė atsirado anksčiau. Sunku surasti įrodymų, nes į Žemę nukritę meteoritai prieš milijardus metų sunaikino visus ankstyvųjų Žemės gyvavimo laikotarpių pėdsakus. Yra daug ženklų, įrodančių, kad gyvybei palankios sąlygos susidarė po Žemės atsiradimo. Tai įrodo Australijos kalnuose rasta 4,4 milijardo metų senumo cirkono kristalų. Jie parodo ne tik žemą temperatūrą, bet ir tai, kad jau prieš 4,4 milijardo metų Žemėje būta vandens, atmosferos, taigi ir sąlygų gyvybei atsirasti.
Atliekami įvairūs eksperimentai, kuriais norima atkurti vystymosi stadijas nuo neorganinių cheminių junginių iki pirmykščių ląstelių. NASA mokslininkai sako, kad gyvybė galėjo atsirasti kitomis sąlygoms, nes buvo aptikta bakterijų, kurių DNR yra ne fosforo, o arseno.
Svarbu žinoti, kada ir kaip Žemėje atsirado gyvybė, nes tai padėtų aptikti gyvybės kitose planetose.
Mes pritariame „Ypatingojo sukūrimo“ teorijai, nes daug mokslininkų ir šaltinių teigia, jog tai įtikinamiausia teorija, todėl mus ji labiausiai įtikino. Taip pat ir dėl to, nes esame katalikės, o Biblijoje rašoma, jog gyvybė yra sukurta Dievo. Nepritariame „Didžiojo sprogimo“ teorijai, nes mūsų nuomone, tai labiausiai neįtikinama ir sunkiausiai suvokiama teorija apie gyvybės atsiradimą Žemėje.
Ši tema mums įdomi ir taip pat naudinga, nes sužinojome daug naujų faktų apie gyvybės atsiradimą, tai praplėtė mūsų akiratį ir suvokimą kokiomis aplinkybėmis gyvybė atsirado Žemėje.
NAUDOTA LITERATŪRA:
1.www.biblija.lt
2.http://www.mintis.info/gyvybes-zemeje-kilme/
3.http://www.mokslon.lt/moderni-gyvybe-zemeje-atsirado-daugialasciu-organizmu
4.http://priekavos.lt/kaip-zemeje-atsirado-gyvybe/
5.http://www.iliustruotasismokslas.lt/?PublicationId=6054B4AC-7F52-4B29-A68D-19849CB7C508&SiteId=E05AE3A2-E2B9-43EC-8063-9322CD61908C
Originalus įrašas http://gretebagd.blogspot.lt/
Komentarų nėra:
Nauji komentarai neleidžiami.