Pasaulio sukūrimas pagal Bibliją

Kornelija Kurmilavičiūtė 

Kauno "Vyturio" katalikiška vidurinė mokykla

                   Tūkstančius metų mokslininkai ieško atsakymų į paprastą, bet labai svarbų klausimą… Kaip sukūrė pasaulį? Didžiulės lėšos išleidžiamos tam, kad sužinoti tiesą.O reikia tiek nedaug. Ir tai NIEKO nekainuoja. Nereikia aukšto išsilavinimo, kad suprastum tą paprastą tiesą, kurią Dievas – Kūrėjas apreiškė Savo Žodyje. Reikia tik dviejų dalykų: truputėlio laiko ir labai daug tikėjimo. Mokslas užvaldė žmonių mąstymą ir tikėjimą. Dievas buvo visada. Pradžioje jis buvo vienas. Be jo, pasaulyje nebuvo nieko. Tuomet Jis pradėjo kurti pasaulį..

               Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. Tokia yra pradžių pradžia: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“. (Pr 1, 1) Tai pasako, kad VISKO pradžia, egzistavimo priežastis yra Dievas. Pereinama prie mūsų planetos – Žemės ir parodoma, kaip ji atrodė tada, kada Dievas sumanė ją pakeisti ir įprasminti. Ji neatrodė tokia, kokia yra dabar. „O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę“. (Pr 1, 2) Dievas turėjo paruošęs projektą, kaip ji turės netrukus atrodyti, bet Jis tai darė labai apgalvotai ir nuosekliai. Iš visko suprantame, kad Saulės sistema dar nebuvo sukomplektuota. Ir tuomet Dievas tarė: ‚Tebūna šviesa!‘ Ir šviesa pasirodė. Dievas matė, kad šviesa buvo gera, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, pirmoji diena“. (Pr 1, 3–5) Išaušo nuostabus pirmasis rytas viršum beribio vandens, bet Dievas buvo sumanęs kai ką daugiau.. „Dievas tarė: ‚Tebūna skliautas tarp vandenų ir teatskiria vandenis nuo vandenų!‘ Dievas padarė skliautą ir atskyrė vandenis. Dievas pavadino skliautą dangumi. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, antroji diena“. (Pr 1, 6–8) Tai, ką Biblija pavadina „skliautu“, šiandieną mes vadiname „atmosfera“. Tuomet Dievo planuose buvo sukurti sausumą ir vandens telkinius sutelkti į vieną vietą. Jis taip taip ir padarė. Sausumą Dievas pavadino žeme, o vandens telkinius - jūromis. Dievas matė, kad tai gera. Dievas tarė: ‚Teželdina žemė augmeniją: augalus, duodančius sėklą, ir visų rūšių vaismedžius, vedančius žemėje vaisius su sėklomis!‘ Taip ir įvyko. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, trečioji diena.“ (Pr 1, 9–13). Dievas padarė du didžiulius šviesulius – didesnįjį šviesulį dienai valdyti ir mažesnįjį šviesulį nakčiai valdyti – ir žvaigždes. Dievas sudėjo juos į dangaus skliautą šviesti žemei, valdyti dieną bei naktį ir atskirti šviesą nuo tamsos. „Dievas tarė: ‚Tebūna šviesuliai dangaus skliaute dienai nuo nakties atskirti! Atėjo vakaras ir išaušo rytas, ketvirtoji diena. (Pr 1, 14–19) “ . Tuomet Dievo planuose buvo mintis sukurti gyvūniją. Jis taip ir padarė. Dievas palaimino juos, tardamas: ‚Būkite vaisingi ir dauginkitės! Pripildykite jūrų vandenis, o paukščiai tesidaugina žemėje!‘ Atėjo vakaras ir išaušo rytas, penktoji diena“. (Pr 1, 20–23) Dievas padarė visų rūšių laukinius žemės gyvulius, visų rūšių galvijus ir visų rūšių žemės roplius. Tačiau tuo Dievo sumanymas dar neišsisėmė. Tą šeštąją kūrimo dieną Dievas numatė sukurti šedevrą. Ta būtis turės būti kitokia, ji turės protauti, būti kūrybinga. „Tuomet Dievas tarė: ‚Padarykime žmogų pagal Mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jis ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!‘ Dievas sukūrė žmogų pagal Savo paveikslą, pagal Savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos. Dievas palaimino juos, tardamas: ‚Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, šeštoji diena“. (Pr 1, 24–31) . Per šešias kūrybos dienas viskas atrodė tobulai. „Taip buvo atbaigti dangus ir žemė bei visa jų galybė. Kadangi septintą dieną Dievas buvo užbaigęs darbus, kuriais buvo užsiėmęs, septintą dieną Jis ilsėjosi po visų darbų, kuriuos buvo atlikęs. Dievas palaimino septintąją dieną ir padarė ją šventą, nes tą dieną Jis ilsėjosi po visų kūrimo darbų“. (Pr 2, 1–3) Bet šią, septintąją, dieną, Dievas numatė ne tik tuščiam laiko leidimui. Dievas tą dieną palaimino ir padarė šventą. 

           Taigi, puikiai matome, kaip sunkiai dirbo Dievas šešias dienas ir kaip nusprendė pasielgti su septintąja diena. Turime gerbti jo sprendimą ir visas šešias dienas turime nuoširdžiai dirbti, o septintąją dieną šventai ilsėtis. 

Šaltiniai:
http://www.spauda.lt/mitai/bible/genes1.htm
Paveikslėliai:
http://jaunimogidas.lt/wp-content/uploads/2011/05/dievas-340x268.jpg http://www.15min.lt/images/photos/616350/big/planeta-zeme-4fa538b234d14.jpghttp://tikiu.puslapiai.lt/PASAULIS_files/image012.jpg

Originalus įrašas http://kornelijaku.blogspot.lt/