Pasaulio sukūrimas: Mokslo teorija apie Visatos kilmę

Agnė Stuopelytė

Kauno "Vyturio" katalikiška vidurinė mokykla

Įvadas

Pati didžiausia, esminė pasaulio ir Visatos istorijos paslaptis — nuo ko viskas prasidėjo? Nepaisant menkų mūsų žinių, mokslas vis dėlto atskleidžia kai kurias kosmoso paslaptis. Nors duomenų negausu, mokslas jau nustatė, kad viskam pradžią davė sprogimas. Didysis Sprogimas.

1. Visatos susikūrimas

Maždaug prieš 14 mlrd. metų įvyko milžiniškas sprogimas. Tankiame besiplečiančiame debesyje, neįtikėtiname trilijonų laipsnių karštyje susiformavo materija ir antimaterija. Mažiau kaip per vieną šimtatūkstantąją sekundės dalį Visata išsiplėtė daugiau kaip šimtą kartų. Materijos buvo sukurta daugiau negu antimaterijos; pradėjo formuotis pagrindinės fizinės dalelės. Visata tebebuvo tiršta, labai įkaitusi, tačiau vėstanti radioaktyvi plazminė medžiaga. Po sekundės Visatos temperatūra pasiekė 10 mlrd. laipsnių pagal Kelviną. Procesas tęsėsi, paprastųjų dalelių greitis lėtėjo, prasidėjo sudėtingesnės reakcijos.
Nuo sprogimo pradžios praėjus maždaug trims minutėms temperatūra nukrito iki milijardo laipsnių. Prasidėjo branduolinė sintezė, kurios metu susidarė deuteris — izotopas, žinomas kaip sunkusis vandenilis. Paskui deuteris virto tričiu, o šis — helio branduoliu. Toliau vėstant temperatūrai susiformavo paprastojo vandenilio atomai. Per tolesnius 300 000 metų susidarė helio atomai. Per tą laiką išsiplėtusi Visata atvėso iki 10 000 laipsnių pagal Celsijų. Radiacijos lygis taip pat sumažėjo, šviesa atsiskyrė nuo materijos. Pagaliau per 15 mlrd. metų Visata tapo tokia, kokia yra dabar.

Kadangi esame protingos gyvybės formos atstovai, mums norisi tikėti, kad galėsime moksliškai nustatyti, kaip atrodė Visata prieš atsirandant laikui ir erdvei. Tačiau kol kas nė vienas mokslininkas nedrįsta teigti, kas buvo prieš įvykstant Didžiajam Sprogimui. Religingi filosofai teigia, kad viskas turi turėti priežastį ir mūsų neišmanymu remiasi teigdami Dievo egzistavimo įrodymą. Kiti teigia, kad ne visiems įvykiams reikalingas katalizatorius, o kadangi įžengiame į visiškai nežinomą sritį, gali būti, kad čia įprastiniai Visatos dėsniai negalioja.
Šiaip ar taip, tai veikiau filosofijos, o ne fizikos ar chemijos mokslų tyrimo objektas. Vienintelis dalykas, kurį mums gali pasakyti mokslas, yra tai, kad visa, kas mus supa, sudaryta iš dalelių, kurios atsirado iš vienos, mažesnės už atomą dalelės per sprogimą, įvykusį prieš 14 mlrd. metų. Visa kita tebėra paslaptis.

2. Kaip atsirado visata?

Visata gimė prieš milijardus metų įvykus sprogimui. Prieš sprogimą neegzistavo nei erdvė, nei laikas. Šią Visatos atsiradimo versiją žino daugelis. Tačiau ji – ne vienintelė kosmologinė teorija.
Kai 1929 metais astronomas Edwinas Hubble’as pastebėjo, kad Visata plečiasi, kosmologai bandė apskaičiuoti jos amžių. Pastaruoju metu vis daugiau fizikų į Visatos istoriją ima žvelgti naujai, svarstoma prielaida, kad galbūt egzistuoja kelios visatos, o laikas neturi pradžios. Naujų horizontų mokslininkai leidžiasi ieškoti nusivylę Visatos kilmės teorija, nes ši nepaaiškina jos atsiradimo priežasties.
Nors šiuolaikinės teorijos apie vibruojančias stygas, susivijusius matmenis ir nematomas visatas yra tarsi paimtos iš mokslinės fantastikos kūrinio, visos jos remiasi sudėtingais matematiniais skaičiavimais. Jei matematinėmis lygtimis aprašyta tikrovė sutampa su gamtoje stebima tikrove, vadinasi, teorija gali būti verta dėmesio. Tarp fizikų vis dar paplitusi nuomonė, kad kosmologija turi remtis dviejų reikšmingų XX a. fizikos teorijų – reliatyvumo ir kvantinės mechanikos – samplaika. Vis dėlto dalis naujų teorijų, teigiančių, pvz., kad egzistuoja daugiau nei keturi žinomi matmenys, įkvėpimo semiasi iš stygų teorijos.
Iš visų mokslinių teorijų tikimasi, kad jos ne tik atitiks turimas žinias, bet ir numatys ateities eksperimentų rezultatus. Būtent eksperimentai visuomet sudarė pagrindinę gamtos mokslų dalį. Šiandien naudodamiesi tokiais nepaprastais prietaisais kaip Europos kosminis teleskopas „Planck“ ir didysis CERN greitintuvas sužinome vis daugiau apie Visatos architektūrą, todėl dalis kosmologijos teorijų natūraliai atkris, o jų vietą užims naujos, tikslesnės. Šitaip mes žingsnis po žingsnio atskleisime Visatos gimimo ir raidos paslaptis.

3. Pasaulio atsiradimas, sukūrimas ir evoliucija.

Tikėjimo metai
Štai kodėl aš nuolat kartoju, jog Viešpats Jėzus yra vienintelis Kūrėjas ir šios visatos atsiradimo šaltinis. Atvirai kalbant, nemanau, kad kas nors iš mūsų gali tiksliai paaiškinti, kaip atsirado visata. To nesugeba padaryti net mokslininkai. Kad jie negali paaiškinti visatos kilmės, patvirtina evoliucijos teorijos atsiradimas. Norėdami parsigabenti iš Mėnulio uolienų, žmonės išleido milžiniškas pinigų sumas. Jie manė, kad tos uolienos padės daugiau sužinoti apie visatos kilmę.

Pirmose Pradžios knygos eilutėse sakoma, kad „pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę, ir dvasia iš Dievo dvelkė viršum vandenų“ (Pradžios 1,1-2). Antrąją šio skyriaus eilutę kai kas laiko kūrimo proceso aprašymu. Mielas bičiuli, nemanau, kad Dievas čia pasakoja kaip kūrė visatą. Antroje eilutėje aš tarsi girdžiu užuominą apie vadinamąją ,,spragos“ teoriją. Ši teorija teigia, kad pirmoje ir antroje eilutėse aprašytus įvykius skiria tam tikras laiko tarpas. Vadinasi, pirmajai kūrinijai kažkas atsitiko, todėl Žemė pasidarė beformė ir tuščia. Aš vis dar laikausi šios teorijos, nors jos populiarumas blėsta. Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad Dievas nepasakoja mums, kaip Jis kūrė visatą. To nežino nei mokslininkai, nei teologai. Man patinka klausimas, kurį Dievas uždavė : ,,Kur tu buvai, kai dėjau žemės pamatus?…“ (Jobo 38,4). To paties Dievas gali paklausti kiekvieną iš mūsų. Ir niekas jam neatsakys.

Mokymą veda VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas dr. Artūras Lukaševičius 2012-10-09 Kauno arkivyskupijos salėje. Filmavo Dalius Ramanauskas, Simonas Ramanauskas.

4. Mokslas ir tikėjimas

XX a. pabaigoje vėl pasigirdo balsų, kurstančių mokslo ir tikėjimo priešiškumą. Šį kartą tai buvo naujieji dieviškojo pasaulio sukūrimo minties skleidėjai. Paneigdami visus fizikos dėsnius, jie tvirtino, kad pasaulis buvo sukurtas mažiau nei prieš 10 tūkst. metų, o Žemė yra tuščiavidurė su pragaru viduryje; jie nepripažino evoliucijos ir seniai įrodytų geologijos bei archeologijos faktų. Šios pozicijos nerėmė nei tradiciškai konservatyvia laikoma katalikybė, nei juo labiau protestantizmas, judaizmas ar islamas, kurie seniai liovėsi tvirtinę, kad pasaulis ir žmogus buvo sukurti prieš palyginti trumpą laiką. „Tokia pasaulio sukūrimo idėja yra didelis galvos skausmas – ji negarbinga ir nenaudinga, o ją skelbiantys žmonės nė nenutuokia, kiek žalos pridaro tikėjimui“, – rašė vienas amerikiečių fizikas, paskelbęs darbų apie maldos reikšmę žmonėms.
Trūkus kantrybei, mokslininkai sureagavo tokio pasaulio sukūrimo šalininkų tvirtinimus. JAV Nacionalinė mokslų akademija paskelbė, kad „religija ir mokslas yra skirtingos ir tarpusavyje nebendraujančios žmonijos mąstymo sritys“, nors daugeliui akademijos narių atrodė, kad toks atsakas užtrenkė duris konstruktyviam dialogui tarp mokslo ir tikėjimo. Net ir dabar, žvelgdami į Bažnyčios žmogų, mokslininkai baiminasi susidurti su dar vienu dieviškosios pasaulio sukūrimo idėjos skleidėju. Kadangi toks pasaulio atsiradimo aiškinimas mokslininkams atrodo neracionalus, dažnai į bendradarbius, prisipažįstančius, kad yra tikintieji, jie žiūri su nepasitikėjimu: „Ir kaip šis vaikinas gavo mokslo laipsnį?“ Antai Masačūsetso technologijos institute kursą „Dievas ir kompiuteriai“ dėstanti Ana Forest rašo: „Kai pradėjau skaityti tas paskaitas, jutau didelį priešiškumą. Mokslo darbuotojai nepakentė mano draugijos, žvelgė į mane, tarsi sakytų: „Ji tikriausiai yra pamišusi dieviškojo pasaulio sukūrimo šalininkė“.
Religinės ir filosofinės interpretacijos
Pagrindinis straipsnis: Religinės interpretacijos Didžiojo sprogimo teorija
Kaip teorijos, susijusios su visatos kilmės, Didysis sprogimas turi didelę įtaką religijos ir filosofijos.] Kaip rezultatas, jis tapo viena iš judriausių srityse tarp diskurso mokslo ir religijos . Kai kurie mano, Didysis sprogimas reiškia kūrėjas, o kiti teigia, kad Didysis sprogimas kosmologija daro kūrėjo sąvoka nereikalinga.

Literatūros sąrašas:

Įrašo originalas http://agnesel.blogspot.lt/

Mokslo teorija apie Visatos kilmę